Nors ir esu krikščionis, Kalėdos man kažkaip nėra labai jau svarbi šventė. Gal dalinai dėl to, kad liberaliai žiūriu į liturginį kalendorių (reiktu but rimtesniam šiuo atžvilgiu), bet nemažai įtakos turi ir visuotinis pakrikimas šiuo laikotarpiu. Kadangi krikščionims Adventas yra laukimo laikas, tai kažkaip labai konfliktuoja su visuotinu bėgimu. Ir aš noriu bėgti su visais. Ir kai išbėgu, vis nusispjaunu – kurgi aš čia lekiu. Bet taip nusispjovęs, dažnai nusispjaunu ir į laukimą.
Bet baisiai keista dėl žmonių, kurie bėga – ruošiasi švesti Kalėdas, kuriem pati šventės priežastis visai nesvarbi. Jeigu tai yra tiesa, ir jei Kristus neturi nieko bendra su jų gyvenimais, tai manau, kad jie turi būti drąsus pasakyti, kad jie neturi švęsti tos šventės. Nes išeina labai keistai, jie tiek daug bėga ir vargsta, ir pergyvena, ir išleidžia taip daug pinigų ir laiko, ir nervų sudegina pagerbdami Tą, kuriuo jie netiki. Norėtusi pasakyti, žmonės – būkit laisvi, nieks jum neduos per galva už tai, kad nešvesite ir nepagarbinsite dievo kuriuo netikit.
Kažkada C.S. Lewis parašė trumpą satyrinį rašinėlį šia tema – “Xmas and Christmas: A Lost Chapter from Herodotus”. Verta paskaityti. O čia paskutinė pastraipa (tik paskubom nesugalvojau kaip geriau išversti Exmas ir Crissmas, tai panaudojau Koliados ir Kalėdos):
Bet nors Hekatijus sako, kad Koliados ir Kalėdos yra ta pati šventė, vis dėlto tai nėra visai tiesa. Nes, pirmiausiai, paveiksliukai kurie yra ant Koliadinių atviručių visai neturi nieko bendro su ta šventa istorija kuria kunigai pasakoja apie Kalėdas. O, antra, didžioji dalis Niatribiečių, netgi netikėdami nedaugelio išpažįstama religija, vis tiek dovanoja dovanas ir dalyvauja Lėkime ir geria vyną galvas pasipuošę popierinėmis kepurėmis. Bet negali būti taip, kad žmonės, netgi būdami barbarais, turėtu taip daug ir tokių baisių dalykų iškentėti dievo, kuriuo jie netiki, garbei. O dabar pakaks apie Niatribiją.
