Iš savo užrašų: Kas yra evangelija

Kažkada klausiausi D.A. Carson pamokslo – “Kas yra Evangelija?“ Užsirašiau.

1 Korintiečiams 15:1-19

Klaidinantys požiūriai į evangeliją. Evangelija nėra:

a. siauras mokymas apie Jėzų, jo mirtį ir prisikėlimą, kurie „atveda žmones į karalystę“, o tada teologija ir visa kita ateina.

b. pirmasis ir antrasis įsakymai (mylėk savo Viešpatį ir savo artimą kaip save patį). Jie yra centriniai, bet nėra Evangelija.

c. etinis Jėzaus mokymas. Atsikirtas nuo jo kančios ir prisikėlimo toks požiūris pagrįstas dvejomis klaidomis:
– pirmame amžiuje nebuvo Morkaus evangelijos, Mato evangelijos ir t.t., bet buvo Evangelija pagal Morkų, Matą ir t.t.
– nagrinėjant Jėzaus mokymą, tačiau atskiriant nuo jo kryžių padarome evangeliją paprasčiausiu paklusimu ir pareiga.

d. paprasčiausiai darant prielaidą apie evangeliją, tačiau koncentruojantis į antrinius dalykus: ar tai evangelizmas, teisingumas, šeima, mokinystė ir t.t. Paprasta būti pranašišku antriniuose dalykuose, tačiau sudėtinga centre.

Evangelija kuria esame išgelbėti yra neatskiriama nuo fakto, kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir prisikėlė trečiąją dieną ir pasirodė minioms – apaštalams ir kitiems.
Evangelija yra:
1) Kristologinė. Ji yra kristocentriška. Ne aklas teizmas ar nuasmenintas panteizmas, ji yra neginčijamai kristocentriška. „Evangelija nėra skelbiama, jei Kristus nėra skelbiamas“ (Stott.) Evangelija yra ne tik apie Kristaus asmenį, bet taip pat ir apie jo mirtį ir prisikėlimą.

2) Teologinė. Negalime kalbėti apie Sūnaus misiją be tėvo misijos. Negalime kalbėti apie Sūnaus teikiamą atpirkimą be Dievo rūstybės. Stabmeldystė – Dievo nudievinimas (paprasčiausiai nuodėmė) sukelia didžiausią Dievo pyktį.

3) Biblinė. Kristus mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė „kaip skelbia raštai“ (Lk 24; Iz 53)

4) Apaštališka. Apie 500 žmonių paliudijo matę Kristų prisikėlusiu, tačiau mūsų dėmesys kreipiamas į apaštalus.

5) Istorinė. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas yra istoriniai įvykiai. Kitų religijų lyderiuose nėra nieko tokio, kas būtų prarasta jei vietoj jų būtu kiti ar jei jie netgi nebūt gyvenę – visi religijų principai galėjo ateiti ir per kitus asmenis. Tačiau krikščionybėje dalis tikėjimo tikrumo yra pats tikėjimo objektas – Kristaus prisikėlimas.

6) Asmeninė. Evangelija ne tik yra paprasčiausiai istorinis įvykis, bet tai pat parodo kelią į asmenini išgelbėjimą.

7) Universali. Kristus yra naujas Adomas. Aiškiai matome, kad evangelija yra skirta visų tautų, kalbų ir rasių žmonėms. Ji nesako kiekvienam asmeniui, tačiau bet kuriam.

8 ) Eschatologinė. Kai kurie palaiminimai, kurios mes gauname jau dabar yra paskutinių laikų palaiminimai atnešti mums iš tų dienų. Visas evangelijos vaisius pasimatys tik kai aties naujas dangus ir nauja žemė.
Penkios įžvalgos:
1. Evangelija įprastai plinta ją skelbiant žodžiu (aš jums skelbiu). Naujajame Testamente beveik visada yra ryšys tarp „evangelijos“ ir „skelbimo“.
2. Evangelija vaisingai priimama atkakliu tikėjimu (Kol 1).
3. Evangelija teisingai atsiskleidžia asmeniniame nusižeminime (1 Kor 15:9). Išdidus krikščionis yra visiškas nesusipratimas.
4. Evangelija turi būti bažnyčios centrinis išpažinimas (1 Kor 4:17; 7:17).
5. Evangelija plinta dėl Kristaus karaliavimo ir neišvengiamos pergalės

Pastabos:
1. Evangelija yra pribloškiančiai kognityvi.
2. Evangelija nėra evangelija, jei ji išlieka vien tik kognityvi. Evangelija yra ne tik Dievo išmintis, bet taip pat ir Dievo jėga.
3. Evangelija turi transformuoti visas mūsų gyvenimo sferas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s