Iš Lango

Naujai išėjusio  “Lango“  Vedamasis:

Krikščionybė yra pati gausiausia religija pasaulyje – krikščionimis save laiko bemaž trečdalis planetos gyventojų. Be to, ji labiausiai plintanti religija. Tuo nereikia stebėtis. Tikėkimės, kad tai vyks ir ateityje. Juk krikščionybė – tai Dievo planas, Jo kūrinys, kuriam negali pasipriešinti niekas. Taip, kartais Bažnyčia patiria sunkius laikotarpius. Kartais tai – persekiojimai, dėl kurių – paradoksalu – Bažnyčia tik sustiprėja ir dar labiau auga. Kartais tai yra tiesiog neįtikėtinos ir įspūdingos nuodėmės, dėl kurių Bažnyčia silpsta. Bet yra ir laikas, kada krikščionys džiaugiasi laisve, stabilumu, savo krypties aiškumu. Tačiau, šiaip ar taip, krikščionybė išliks.

Vienas iš labiausiai šiandien pastebimų krikščionybės aspektų yra tas, kad Vakarų pasaulyje ji silpna. Iš savo asmeninės patirties, iš to, ką girdėjau iš  savo brolių ir seserų visame pasaulyje, galiu pasakyti, kad krikščionybei sunkiausiai pasiekiamas regionas yra Europa. Ne dėl to, kad mes blogai gyvename, ne dėl to, kad nesidžiaugiame laisve ar esame persekiojami. Bendraudamas su studentais gana greitai gauni atsakymą į klausimą „Kodėl“.

Studentai nemato, kad krikščionybė galėtų jiems suteikti atsakymus į rūpimus klausimus. Jie įsivaizduoja krikščionis kaip gyvenančius savo nedideliuose pasauliuose ir tie pasauliai visai nesusiję su dabartinio pasaulio tikrove. Bet dar svarbiau, kad jie nemato, jog moraliai krikščionys gali jiems ką nors pasiūlyti. Studentai pakankamai matė ir girdėjo apie krikščionių nuodėmes, ir kad jie neištikimi mokslui, kurį skelbia. Kodėl turėčiau jais pasitikėti? Kodėl turėčiau investuoti į tai, kas jau bankrutavę? Tokia išvada yra labai logiška. Nei vienas iš mūsų nedarytų tokio savižudiško žingsnio.

Kai Jėzus buvo beišeinąs pas Tėvą, savo mokiniams jis paliko paliepimą, žinomą kaip Didysis paliepimas (Mt 28, 18–20), kurio šerdis yra: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“. Jėzus manė, kad tai be galo svarbu. Bet atrodo, kad krikščionys labiausiai kaltinami būtent dėl to, kad nesilaiko šio įsakymo. Ką reiškia būti Jėzaus mokiniu? Būti pilnu Šventosios Dvasios? Turėti dvasines dovanas? Išmanyti Bibliją? Tarnauti? Be abejo, visi šie dalykai yra svarbūs sekant Kristumi. Bet pats Kristus apie juos daug nekalbėjo. Jis akcentavo kai ką kita. Ir jei aš neklystu, daugeliui krikščionių Jėzaus žodžiai dažnai atrodo per radikalūs, per daug iš jų reikalaujantys.

Pavyzdžiui, Mk 8, 34–35: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savokryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“. Tai kvietimas mirti. Pasirinkti palikti karjerą, jei ji amorali, arba nutraukti santykius, kurie trukdo laikytis įsipareigojimų Kristui, ir pan. Taip, tai sunku. Mirtis visada sunki. Sunki netgi tada, kai žinai, kad tavęs laukia geresni dalykai. Bet tai yra vienintelis būdas sekti Kristumi, vienintelis būdas būti jo mokiniu.

O ką pasakytumėte apie Mt 5, 30: „Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin“? Jėzaus požiūris į nuodėmiavimą tarsi nudažytas krauju. Kada paskutinį kartą kovojome su nuodėme taip, lyg nuo to priklausytų mūsų pačių gyvybė?

Mokiniai, kurie vaikščiojo su Jėzumi jam esant žemėje, labai stebėjosi tokiu jo mokymu – jiems jis taip pat atrodė neįmanomas. Kai Jėzus kalbėjo, kad turtai gali tapti priežastimi, trukdančia žmogui patekti į Dievo karalystę, skaitome, jog „mokiniai buvo priblokšti“ (Mk 10, 24). Dvylikai, taip pat kaip ir mums, Jėzaus žodžiai, jo reikalavimai atrodė per dideli. Tačiau kito mokymo, kitų žodžių jis nepaliko. Jėzus, visatos Kūrėjas, Teisėjas ir Karalius, turėjo ir turi visas teises ir įgaliojimus reikalauti iš tų, kurie juo seka, būtent to, ko jis ir reikalauja. Bet, žinoma, jis yra ir Kunigas, kuris supranta mūsų silpnybes, tačiau neleidžia jomis žaisti.

Mokinystė išlieka tai, ko mums visiems labai trūksta – tai ištikimybė Jėzui. Ištikimybė, kurios jis reikalauja iš mūsų ir kurios mums trūksta. Ir dėl šio trūkumo kiti į krikščionybę ir Kristų žvelgia su panieka.

Šis „Lango“ numeris kaip tik ir skirtas mokinystei, kad geriau suprastume, kaip sekti Kristumi.

 

Reklama

Įrašo “Iš Lango” komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s