Yra 2 gyvenimo knygos iš kurių galima pasirinkti skaityti.
Viena knyga yra sena knyga. Tai mano šeimos istorija, šeimos medis, tai ką mano šeima daro, visos klaidos ir nepasisekimai, visos silpnybės, visas sudužimas, visa betvarkė, visa gėda, visa kaltė, visas pasmerkimas, visos kančios, visas pyktis, visas liūdesys, visas neatleidimas.
Ir visa tai esu aš taip pat. Ir tikriausiai toks busiu. Gale knygos yra nuotrauka. Mano nuotrauka. Nuotrauka tokio manęs, koks aš esu – savo šeimos palikuonis.
Ir nors Kristus pastatė visos laisvės Jame monumentą – Kryžių, aš dažnai pasirenku skaityti iš tos senos knygos. Kiekvieną mielą dieną. Dažnai aš ją nešiojuosi kišenėje. Kad dažniau paskaityti.
Bet aš turiu pasirinkimą. Kiekvieną savo gyvenimo diena pasirinkti skaityti iš kitos knygos, kuri visada guli šalia mano lovos, ant stalelio.
Šioje knygoje yra mano istorija užrašyta Dievo. Istorija apie mane su nauja DNR. Tai istorija, kurioje aprašytas žmogus, kuris nesiruošia praleisti gyvenimo žiūrėdamas į savo bagažą, savo šeimos istoriją, vis kartodamas – aš nebusiu toks. Nors tą pačia akimirką tampa toks pat. Tai būtinai atsitinka su tuo negatyviu įgalinimu – kuo labiau kartoji, kad toks nebusi, tuo labiau tampi toks.
Bet tai istorija apie žmogų, kuris žiūri į kryžių ir sako: su visa praeitimi yra užbaigta, nors mano tėvas ar motina ir apleido mane aš nesu našlaitis, aš esu geroje šeimoje, nes Viešpats įvaikino mane. Dievas yra tėvas betėviams ir našlaičių globėjas (Ps 68). Toks yra Dievas ir taip jis keičia istoriją.
Keletas ištraukų iš jos puslapių:
– Labas, myliu tave.
– Aš esu tavo, o tu esi mano.
– Ar sakiau tau šiandien, kad tu man svarbus ir vertingas. Ištrauk visą savo bagažą iš krepšio, aš jį sutvarkysiu. Bet sutvarkysiu jį teisingai, tačiau su visa įmanoma malone duodamas tau tai ko tu net nesitikėjai ir apie ką net nenusipelnei, nes aš atėjau pilnas malonės ir tiesos.
– Nupiešiau tau naują paveikslą šiandienai- vinimis perdurtos mano rankos ir kojos.
– Tau yra atleista ir tu esi laisvas.
– Tu turi visagalio Dievo DNR savyje – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, tu esi laisvas. Taip tavyje dar yra tavo tėvų ir protėvių genai, bet tu turi aktyviai veikiančius tavyje Dievo genus.
– Labas rytas. Noriu priminti tau, kad esi manyje, o aš tavyje. Aš esu tėve, ir tėvas manyje, ir tu tėve. Žinau, kad skamba keistai ir nesuprantamai, bet noriu pasakyti, kad esame neatsiejamai susieti į vieną ritmingą širdies darbą – meilės, tiesos ir vilties ritmą amžių amžiams. Niekas mūsų nebeatskirs – nei aš, nei tu, nei kas nors kitas, niekas praeityje, niekas dabartyje, niekas ateityje, nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei demonai, nei kokios jėgos ar valdžios. Netgi dinamitas ar trotilas nepakankamai stiprus sutraukioti šitų ryšių.
– Tarp kitko, mes turime tau planų, svajonių, mes viską atidavėme tau. Dėl to sugriovėme senus namus, senas patirtis, senus kelius ir suplanavome naują derlių tau, naujas ganyklas tau, želiančias sodriausia žole, kad galėtumei ilsėtis ten, galėtum voliotis ir džiaugtis, maitintis. Kad žinotum, jog esi brangus ir vertingas. Tu turi tėvą, kuris visada palaikys tave per visas gyvenimo dienas.
– Mes investavome į tave, suformavome, perkeitėme, kad galėtumei daryti neįtikėtinus dalykus – keičiančius gyvenimus, turinčius prasmę dalykus kartu su mumis, mūsų šlovei. Toks yra mūsų planas visoms tavo gyvenimo dienoms.
– Dabar užversk knygą, bent trumpam ir pasakyk: aš esu Gyvojo Dievo sūnus (dukra) ir eisiu per šią dieną su užtikrintumu ir jėga, nes mano tėvas teisingas, jis nėra piktas, jis neapvils, jis niekada neapleido manęs ir visada kreipia dėmesį į mane, jis neturi kartų nuodėmės, jis niekada nedaro blogo. Aš esu Jo ir Jis mano.
Kurią knygą pasirinkti skaityti?
Tarp dviejų pasaulių 