„Mums nereikia doktrinos. Ji trukdo tikėti. Ji numarina tikėjimą. Reikia tikėti biblija 100% ir to pakaks.“ Retkarčiais girdžiu tokius pareiškimus iš krikščionių, kurie visai užtikrintai ir rimtai teigia, kad jiems doktrina yra pašalinis dalykas. Kartais, tiesa, galima padaryti doktriną labai neįdomia (vėlgi labai subjektyvus dalykas tas neįdomumo laipsnis), bet ar jos tikrai nereikia? Paukščiukui, kaip man kužda sveikas protas, aerodinamika tikrai nėra įdomi (įdomesnė yra kirminologija ar muselogija), bet ar jam ji nereikalinga?
Bet, žinoma, žmogus skiriasi nuo paukščio tuo, kad jam yra svarbu galvoti ir apmąstyti, bei paaiškint ir pritaikyti. Tad jei paklaustumėte žmogaus kuris sako, kad doktrina yra nereikalinga apie tai kaip būti išgelbėtu, jūs būtinai išgirstumėte doktriną apie išgelbėjimą.
Paulius rašydamas laiškus Timotiejui apie tai kaip sutvarkyti naujas bažnyčias, nurodo, kad pats pirmiausias žingsnis turi būti įsakyti „nemokyti kitaip“ (1Tim 1,3) kai kuriems kurie moko kitaip ir „paskendo tuščiuose plepaluose“ (6 eil). Tad jis primigtinai Timotiejui įsako skelbti sveiką mokslą, nežiūrint, kad sveikas mokslas bus daug kam nepriimtinas (2 Tim 4,3).
Frazė, kuri yra verčiama „sveikas mokslas“, graikų kalboje yra „hygiainousē didaskalias“. Čia pirmasis žodis reiškia gerą sveikatą. Antrasis žodis – pritaikytą mokymą, kuris formuoja gyvenimo būdą, trumpai – doktrina. Doktrina krikščionybėje nėra nereikalinga ar maišanti tiesa, bet labai praktiška, keičianti gyvenimo būdą tiesa. Sveikam gyvenimui, reikalinga sveika tiesa, „sveikas mokymas“.
Daugelis mūsų praktinių klausimų yra doktrininiai. Arba mes nesuprantame tiesios arba nesugebame jos pritaikyti savo gyvenimams taip, kad ji padarytu mūsų gyvenimus „sveikus“ ir sukurtu dvasinę „sveikatą“ mumyse.
Apmąstydamas, studijuodamas Dievo didybę, Jo meilę, Jo teisumą, visagalybę, išmintį (ar kitas tiesas) užduok sau klausimus:
- Kokios konkrečios mintys ar emocijos ima trukdyti man, kai aš nepasitikiu ar pilnai nesuprantu, kad Dievas turi šiuos atributus (šios tiesos)?
- Nors mano protas ir gali pritarti, kad Dievas turi šiuos atributus (kad tai yra tiesa), bet ar mano išorinis gyvenimas parodo, kad aš priimu ir vadovaujuosi šiomis tiesomis?
Šiuolaikinės strategijos kaip suvaldyti stresą, blogas mintis, neviltį labai skiriasi nuo to ką siūlo Paulius. Šiuolaikinės strategijos sako, – užblokuok negatyvias mintis, kaltės jausmą, gėdos jausmą, skirk laiko poilsiui, subalansuok savo gyvenimą, išmok atsipalaidavimo technikos. Tačiau jos niekada nesako galvoti apie esminius gyvenimo klausimus.
Ir čia Paulius radikaliai skiriasi nuo šiuolaikinių mokytojų. Jis kalba visai kitaip:
Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga. Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis. (Fil 4,8-9)
Paulius sako: „GALVOK!“ Galvok koks yra Dievas, kas jis yra; prisimink, kad jis sukūrė visą visatą, yra yra galingas ją palaikyti, prisimink kas yra žmogus, kokioje būklėje jis yra, prisimink kaip Dievas veikė, ką jis daro, kaip jis pildė savo pažadus praeityje ir ką jis yra pažadėjęs dabarčiai ir ateičiai. Leisk tiesai kalbėti į savo gyvenimo situacijas.
Jei eis nuliūdęs ar pasimetęs, praradęs viltį, studijuok doktriną ir galvok apie ją daug, kol ji galiausiai išgydys tave ir ramybė ateis.
Šiuolaikinė kultūra nemoko galvoti, ji moko pasikliauti jausmais, emocijomis kurios vėl ir vėl sugrįžta, tik su didesne destruktyvia jėga. Tuo tarpu krikščionybė moko galvoti ir mąstyti tam, kad ramybė ateitu, kai tik suprasi, pažinsi, suvoksi ir sugebėsi pritaikyti tiesą savo gyvenime, tam, kad ilsėtumeisi tiesoje. Nes ten kur yra Dievo žodis ir Dvasia, yra tiesa. Nes Dvasia yra tiesos Dvasia.
Tarp dviejų pasaulių 