(Nesenai su studentais kalbėjomės apie kančią, čia yra mano trumpas pristatymas šia tema)
Šiuo metu, jums beskaitant, kažkur pasaulyje moterys yra prievartaujamos. Kažkur vyksta apiplėšimas, kuriame yra sužeidžiami žmonės. Kažkur vaikai miršta iš bado. Kažkur sniego lavina, žemės nuošliauža, vandens banga gal būt pasiglemžia žmonių visą turtą ar jų gyvybes. Nemanau, kad reikia nors kiek ginčytis, kad tai yra blogai ir tai sukelia žmonėms kančias. Kančia yra labai reali ir kiekvienas iš mūsų jau esame patyrę kas yra kančia ir tikrai patirsime visą jos jėgą. Kiekvienas iš mūsų. Be išimties. Kažkas praras darbą. Kažką apiplėš gatvėje. Kažkuris susirgs sunkia liga, gal net nepagydoma liga. Mūsų artimiausi žmonės mus apvils. Mes laidosim savo artimiausius žmones. Visi tie dalykai gali atimti gyvenimo džiaugsmą, produktyvumą, viltį gyventi.
Kančia yra tikra. Klausymas yra kaip mes sprendžiame kančios problemą. Visų atsakymų mes neturėsime. Ir netgi tada, jei mes gautume visus atsakymus, jie nepatrauks kančios iš mūsų gyvenimų. Bet nuo atsakymų priklausys ar mes pasiduosime kančios akivaizdoje ar mes vis dėlto turėsime jėgų pergyventi kančią. Kiekviena religinė ar filosofinė tradicija turi gausius resursus, kurie padeda išgyventi kančios akimirkas ir judėti toliau. Aš gerai pažįstu krikščionišką tradiciją, kadangi jai pats ir atstovauju, tad ir pateiksiu krikščionišką atsakymą. Norėčiau išskirti 3 dalykus kurie padės mums. Pirmiausiai pripažinti problemą, po to suprasti problemą ir tada kokia viltis yra.
Pirmiausiai, kaip mes jau pastebėjome problema yra tikra. Visai nesvarbu kuo tu tiki ar netiki, bet tragedijos, neteisingumas, skausmas yra tikra. Nemažai žmonių vakarų pasaulyje matydami visas blogio situacijas teisingai iškelią klausimą: jei Dievas tai tikrai yra jis kažką galėtų padaryti, bet kadangi niekas nesikeičia, tai tikriausiai Dievo nėra.
Bet, tiesa pasakius, tai neišsprendžia kančios problemos, tačiau ją tik dar labiau pagilina. Skaitykite toliau
Tarp dviejų pasaulių 